Atnaujintų daugiabučių namų energinio audito ir įgyvendintų priemonių įvertinimo rezultatai rodo, kad po projektų įgyvendinimo name sutaupoma nemažiau kaip 50 % šiluminės energijos. Gana dažnai, patalpų savininkams sutartinai laikantis ekspertų rekomendacijų, sutaupoma iki 60–70 % namo šildymo sąnaudų. Daugelis atnaujintų (renovuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų puikiai supranta, kad šiluminės energijos sutaupymai priklauso nuo jų pačių pasirinkto gyvenimo režimo ir naudojimosi šildymo reguliavimo įranga įgūdžių. Tai labai akivaizdžiai iliustruoja skirtingas šilumos suvartojimas analogiško dydžio to paties namo butuose. Aišku, kad įtakos turi ir pasirinkta patalpos temperatūra bei vėdinimo procesas. Būtina priminti, kad visi patalpų savininkai, nepriklausomai ar patalpoje gyvenama ar patalpa tuščia, šildymo sezono metu jose privalo palaikyti ne žemesnę nei 18 laipsnių šilumos. Pateikiame esminius modernizuotų namų šildymo sistemų privalumus prieš buvusias vienvamzdes nuoseklaus jungimo šildymo sistemas:

1. Visuose atnaujintuose (modernizuotuose) namuose yra įrengtos dvivamzdės lygiagretaus jungimo šildymo sistemos bei sumontuoti šildymo prietaisai su termoreguliatoriais, leidžiančiais pasirinkti norimą temperatūrą atskirose patalpose.

2. Temperatūrą (nežemesnę nei 18 laipsnių) butuose ar atskiruose buto kambariuose gyventojai gali pasirinkti nedarydami jokios įtakos kaimynams.

3. Daugelyje atnaujintų (modernizuotų) namų didžioji dalis šildymui sunaudotos šiluminės  energijos padalinama pagal daliklių parodymus (išskyrus namus su kolektorinėmis šildymo sistemomis).

Norėdami padėti naujai renovuotų namų gyventojams pasiekti optimaliausių taupymo rezultatų bei dar kartą priminti pagrindinius taupymo principus jau seniau atnaujintų namų patalpų savininkams, pateikiame daugelio metų patikrintus taupaus gyvenimo patarimus. Patarimai naudingiausi būtų daliklines šiluminės energijos paskirstymo sistemas turinčių namų patalpų savininkams:

                      – patalpų temperatūra reguliuojama ir palaikoma prie šildymo prietaisų (radiatorių) sumontuotų termostatinių ventilių pagalba;

                      – daliklis patalpų temperatūros nereguliuoja, o tik fiksuoja šildymo prietaisų (radiatorių) ir patalpų oro temperatūrų skirtumą bei tą skirtumą paverčia tam tikrais sąlyginiais vienetais (jokiu būdu ne kWh);

                      – kuo mažesnis skirtumas tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir patalpos oro temperatūrų, tuo mažesnį kiekį sąlyginių vienetų fiksuoja daliklis ir atitinkamai atliekant skaičiavimus prietaisui priskiriamas mažesnis šilumos kiekis;

                      – siekiant racionaliai naudoti šiluminę energiją, norimą patalpos temperatūrą būtina palaikyti automatinio termostatinio ventilio pagalba (daugelio gamintojų skaičius 3 ant termostatinio ventilio galvos patalpoje palaiko apie 21 laipsnį) ir vadovautis atokiau nuo šildymo prietaiso įrengto buitinio termometro parodymais bei nekreipiant dėmesio į radiatoriaus temperatūrą, nes  termostatinis ventilis automatiškai ir be mūsų pagalbos palaikys tinkamą šildymo prietaiso temperatūrą pagal pasirinktus parametrus;

                      – patalpas vėdinti reikėtu geriau rečiau, bet intensyviai, trumpam pilnai atveriant langus, nes termoreguliatorius nespėja sureaguoti į temperatūrų skirtumą ir „neįjungia“ šildymo prietaiso;  

                      – būtina žinoti, kad pagal rekomendacijas ir nusistovėjusią praktiką 70 % namo šildymui sunaudojamos šiluminės energijos butams priskiriama pagal daliklių parodymus, o 30 % – pagal buto plotą;

                      – būtina žinoti, kad jeigu dalikliai bute nefiksuoja jokio šilumos vartojimo (jeigu visi šildymo prietaisai buvo visiškai uždaryti) ar rodo labai mažas reikšmes, šiluminės energijos tiekėjas skaičiavimuose taiko tolygaus šildymo koeficientą ir dalį name suvartotos šilumos priskiria nesąžiningam  buto savininkui.