Įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo
direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau
kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai
efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius
energijos pastatus.
Siekiant ekonomiškai efektyviu būdu įgyvendinti šiuos
tikslus, Direktyvoje numatyta, jog kasmet ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje,
vidutiniškai turėtų būti atnaujinama po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų.
Tai reiškia, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti atnaujinta apie trečdalį
visų senų pastatų, iki 2040 m. – apie du
trečdalius, visi likę – iki 2050 m.
„Skaičiuojama, jog arti 80 proc. Europos pastatų yra
energiškai neefektyvūs, jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą
išleidžia apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šie skaičiai yra
akivaizdus įrodymas, jog pastatų sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo
potencialas ir būtina jį mažinti visomis įmanomomis priemonėmis,“ – tvirtino ES
Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Europos Parlamento narys
(2009 – 2019) Bendt Bendtsen, skaitęs pagrindinį pranešimą lapkričio 15 d.
Būsto energijos taupymo agentūros ir aplinkos ministerijos organizuotoje
tarptautinėje konferencijoje „Pastatų atnaujinimo indėlis siekiant klimatui
neutralios ekonomikos“ .
Iki 2020 m. kovo 10 d. kiekviena valstybė narė Europos
Komisijai turi pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų
išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai
Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti.
LR aplinkos ministerija, atsakinga už Lietuvos
ilgalaikės renovacijos strategiją, jau yra pradėjusi parengiamuosius darbus,
kurie bus pristatyti ir šalies visuomenei. Viešos konsultacijos ir jų rezultatų
santrauka yra sudėtinė Ilgalaikės renovacijos strategijos dalis.
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus
Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai iš tiesų ambicingi, bet kita
vertus, nemažą įdirbį Lietuva jau yra padariusi, ypač daugiabučių namų
energinio efektyvumo didinimo srityje.
„Šiandien visos savivaldybės yra pasirengusios
energinio efektyvumo didinimo programas, didžiojoje dalyje iš jų intensyviai
vyksta daugiabučių atnaujinimo procesas, be to didelė dalis savivaldybių yra
pasirengusios ir įgyvendina kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
Dabartinis Lietuvos progresas, didinant pastatų energinį efektyvumą, jau leidžia
kalbėti ne tik apie pavienių pastatų perpus ir daugiau sumažėjusį energijos
suvartojimą, bet ir apie poveikio klimato kaitai mažinimą, miestų tvarumą,
pasikeitusį jų veidą, ženkliai išaugusią gyvenimo kokybę atnaujintuose
daugiabučiuose.“ – konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.Tai, jog Lietuva ir jos
visuomenė yra pasirengusi naujiems iššūkiams pastatų energinio efektyvumo
didinimo srityje, rodo ir naujausi visuomenės nuomonės tyrimai. „Sukaupta patirtis, įgyvendinant daugiabučių
namų atnaujinimo programą, rodo, jog siekiant, kad pastatų ūkis būtų
ekonomiškai efektyviai pertvarkytas į beveik nulinės energijos pastatus, vienas
svarbiausių faktorių tampa inovatyvių energijos priemonių panaudojimas. Prieš
keletą savaičių BETA kartu su “Spinter tyrimais” atliktų visuomenės nuomonės
tyrimų rezultatai parodė, jog tokios priemonės, kaip saulės kolektoriai,
geoterminis šildymas ir kt. yra įdiegtos/ diegiamos 9 proc. šalies pastatų, o
keturis kartus daugiau (39 proc.) norėtų tokias priemones įdiegti. Ypatingai
didelis susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis pastebimas
renovuotinių daugiabučių namų gyventojų tikslinėje grupėje (64 proc. norėtų
tokias priemones įsidiegti),” – teigė V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuota jau 2350 daugiabučių, kuriuose yra arti 70 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 428 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
Šaltinis:
http://betalt.lt/apie-naujienos/gyvenamojo-ir-viesojo-sektoriaus-pastatu-laukia-drastiski-pokyciai:72