Atnaujintų daugiabučių namų energinio audito ir
įgyvendintų priemonių įvertinimo rezultatai rodo, kad po projektų įgyvendinimo
name sutaupoma nemažiau kaip 50 % šiluminės energijos. Gana dažnai, patalpų
savininkams sutartinai laikantis ekspertų rekomendacijų, sutaupoma iki 60–70 %
namo šildymo sąnaudų. Daugelis atnaujintų (renovuotų) daugiabučių gyvenamųjų
namų butų ir kitų patalpų savininkų puikiai supranta, kad šiluminės energijos
sutaupymai priklauso nuo jų pačių pasirinkto gyvenimo režimo ir naudojimosi
šildymo reguliavimo įranga įgūdžių. Tai labai akivaizdžiai iliustruoja
skirtingas šilumos suvartojimas analogiško dydžio to paties namo butuose.
Aišku, kad įtakos turi ir pasirinkta patalpos temperatūra bei vėdinimo
procesas. Būtina priminti, kad visi patalpų savininkai, nepriklausomai ar
patalpoje gyvenama ar patalpa tuščia, šildymo sezono metu jose privalo
palaikyti ne žemesnę nei 18 laipsnių šilumos. Pateikiame esminius modernizuotų
namų šildymo sistemų privalumus prieš buvusias vienvamzdes nuoseklaus jungimo
šildymo sistemas:
1. Visuose atnaujintuose (modernizuotuose)
namuose yra įrengtos dvivamzdės lygiagretaus jungimo šildymo sistemos bei
sumontuoti šildymo prietaisai su termoreguliatoriais, leidžiančiais pasirinkti
norimą temperatūrą atskirose patalpose.
2. Temperatūrą (nežemesnę nei 18 laipsnių)
butuose ar atskiruose buto kambariuose gyventojai gali pasirinkti nedarydami
jokios įtakos kaimynams.
3. Daugelyje atnaujintų (modernizuotų) namų
didžioji dalis šildymui sunaudotos šiluminės
energijos padalinama pagal daliklių parodymus (išskyrus namus su
kolektorinėmis šildymo sistemomis).
Norėdami padėti naujai renovuotų namų gyventojams
pasiekti optimaliausių taupymo rezultatų bei dar kartą priminti pagrindinius
taupymo principus jau seniau atnaujintų namų patalpų savininkams, pateikiame
daugelio metų patikrintus taupaus gyvenimo patarimus. Patarimai naudingiausi
būtų daliklines šiluminės energijos paskirstymo sistemas turinčių namų patalpų
savininkams:
– patalpų
temperatūra reguliuojama ir palaikoma prie šildymo prietaisų (radiatorių)
sumontuotų termostatinių ventilių pagalba;
– daliklis
patalpų temperatūros nereguliuoja, o tik fiksuoja šildymo prietaisų
(radiatorių) ir patalpų oro temperatūrų skirtumą bei tą skirtumą paverčia tam
tikrais sąlyginiais vienetais (jokiu būdu ne kWh);
– kuo mažesnis
skirtumas tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir patalpos oro temperatūrų, tuo
mažesnį kiekį sąlyginių vienetų fiksuoja daliklis ir atitinkamai atliekant
skaičiavimus prietaisui priskiriamas mažesnis šilumos kiekis;
– siekiant racionaliai naudoti šiluminę
energiją, norimą patalpos temperatūrą būtina palaikyti automatinio
termostatinio ventilio pagalba (daugelio gamintojų skaičius 3 ant termostatinio
ventilio galvos patalpoje palaiko apie 21 laipsnį) ir vadovautis atokiau nuo šildymo
prietaiso įrengto buitinio termometro parodymais bei nekreipiant dėmesio į
radiatoriaus temperatūrą, nes
termostatinis ventilis automatiškai ir be mūsų pagalbos palaikys tinkamą
šildymo prietaiso temperatūrą pagal pasirinktus parametrus;
– patalpas
vėdinti reikėtu geriau rečiau, bet intensyviai, trumpam pilnai atveriant
langus, nes termoreguliatorius nespėja sureaguoti į temperatūrų skirtumą ir
„neįjungia“ šildymo prietaiso;
– būtina
žinoti, kad pagal rekomendacijas ir nusistovėjusią praktiką 70 % namo šildymui
sunaudojamos šiluminės energijos butams priskiriama pagal daliklių parodymus, o
30 % – pagal buto plotą;
– būtina
žinoti, kad jeigu dalikliai bute nefiksuoja jokio šilumos vartojimo (jeigu visi
šildymo prietaisai buvo visiškai uždaryti) ar rodo labai mažas reikšmes,
šiluminės energijos tiekėjas skaičiavimuose taiko tolygaus šildymo koeficientą
ir dalį name suvartotos šilumos priskiria nesąžiningam buto savininkui.